Reabilitacinės robotikos nauda eisenos reabilitacijoje insulto ištiktiems pacientams Suomijoje

„Nordic Healthcare Group” ataskaitoje „Reabilitacinės robotikos nauda eisenos reabilitacijoje insulto ištiktiems pacientams Suomijoje”, nagrinėjamos vidutinio sunkumo ir sunkų insultą patyrusių pacientų reabilitacijos išlaidos ir gyvenimo kokybės klausimai.
Ataskaitoje teigiama, kad reabilitacijos robotų naudojimas insultą patyrusių pacientų eisenos reabilitacijai pagerins jų gyvenimo kokybę, sumažins paslaugų ir pagalbos poreikį ir atlaisvins slaugos išteklius kitiems slaugos ir reabilitacijos darbams.

INSULTAS SUOMIJOJE

Kasmet apie 25 000 suomių patiria insultą. Šioje ataskaitoje sąvoka „pacientai, patyrę insultą” vartojama kalbant apie pacientus, kuriuos kasmet ištinka smegenų infarktas ir smegenų kraujavimas, t. y. apie 19 800 pacientų. Maždaug trečdalis šių pacientų patenka į tikslinę reabilitacijos robotikos panaudojimo grupę. Į ataskaitą neįtraukti pacientai patyrę paroksizminį išeminį priepuolį (TIA).
Suomija pirmauja pasaulyje pagal ūminio insulto pacientų gydymą, tačiau po ūminės fazės daug pacientų lieka nuošalyje. Apskaičiuota, kad 85 proc. visų insulto ištiktų pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija, lieka be pakankamos tarpdisciplininės reabilitacijos.

REABILITUOJAMO PACIENTO GYVENIMO KOKYBĖS PAGERĖJIMAS

Pacientams ir jų šeimoms gyvenimo kokybės pagerėjimas yra svarbus veiksnys. Ataskaitos duomenimis, vidutinio sunkumo atvejais gyvenimo kokybė pagerėja 13 %, o sunkiais atvejais – 4 %. Vidutiniškai tai reiškia, kad gyvenimo kokybė pagerėja 6 %. Tačiau skirtumai tarp pacientų yra dideli – sunkiais atvejais vienas iš septynių reabilituojamų pacientų, kurių tradiciniais metodais nepavyksta reabilituoti iki savarankiško judėjimo, reabilitacijos robotų pagalba gali atsistoti ant kojų (Cochrane Review 2017). Su kitais reabilitacijos pacientais, jų funkcinių gebėjimų skirtumai nėra tokie dramatiški. Ataskaitoje teigiama, kad išlaidos labiausiai sumažėja vidutinio sunkumo atvejais: kai per 8 metų stebėjimo laikotarpį, naudojant reabilitaciją su robotinių technologijų pagalba, išlaidos sumažėjo 23 %, palyginti su tradicine eisenos terapija. Sunkiais atvejais išlaidos sumažėjo 10 %. Vienam pacientui vidutiniškai sutaupoma 17 % lėšų.

MAŽESNIS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠTEKLIŲ POREIKIS

– 9,7 mln. eurų sutaupoma per metus. Tradicinis eisenos mokymas reikalauja mažiausiai dviejų kineziterapeutų vienam reabilituojamam pacientui. Robotų padedamai reabilitacijai vidutiniškai reikia 1,07 fizioterapeuto. Paprastai naudojant robotinę technologiją, reikia tik vieno kineziterapeuto, išskyrus sunkiausius atvejus, kai reikia dar vieno asmens, padedančio perkelti pacientą ant treniruoklio ir nuo jo. Sumažėjęs personalo išteklių poreikis atlaisvina 47 % slaugos personalo darbo laiko, sutaupoma 9,7 mln. eurų viešųjų išteklių. Per metus tai sudaro 225 darbo valandas. Atlaisvintą darbo jėgą galima skirti kitiems sveikatos priežiūros ir reabilitacijos darbams.

BENDRAS TAUPYMO POTENCIALAS – 188 MLN. EURŲ

Jei visi pacientai, patyrę insultą, priklausantys tikslinei robotinės reabilitacijos grupei, būtų reabilituojami taikant roboto padedamą eisenos mokymą, apskaičiuota, kad per 8 metus valstybė sutaupytų 188 mln. eurų. Bendro sutaupymo potencialo skaičiavimai grindžiami mažesniu priežiūros išteklių naudojimu reabilitacijos laikotarpiu ir mažesniu paciento paslaugų ir pagalbos poreikiu per likusį paciento gyvenimą. Reikėtų pastebėti, kad sutaupoma jau per pirmuosius metus, nes roboto padedamos reabilitacijos paslaugos yra prieinamesnės nei tradicinis eisenos mokymas.